91 metus skaičiuojanti ukmergiškė Vanda Dalinkevičienė kadais pati netikėjo, kad įmanoma ištverti tai, ką jai likimo buvo duota iškentėti. Prie sau iškastos duobės stovėjusi, daužoma ir kankinama moteris kadais savo išgyvenimus guldė į knygos rankraščius. Tačiau ilgai saugojusi, vėliau juos sudegino. Visa, ką senolei pavyko išsaugoti atmintyje, yra jos brangiausias turtas.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Savo ilgai saugotus tremtyje rašytus rankraščius V. Dalinkevičienė sudegino jau grįžusi į Lietuvą iš tremties per apmaudų atsitiktinumą. Tuokart manė, kad enkavedistai atėjo daryti jų namuose kratą, todėl paslapčiomis švystelėjo sąsiuvinį į krosnį. Pasirodo, kratos jų namuose daryti nieks tąsyk nesirengė.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Vanda Dalinkevičienė kadais pati netikėjo, kad įmanoma ištverti tai, ką jai likimo buvo duota iškentėti...
Kiekvienas brandaus amžiaus sulaukęs žmogus savyje turi pačią didžiausią vertybę – savo gyvenimo istoriją. Kartais lygią, kaip styga, o kartais painią, vingiuotą, dramatišką...
Jei norite papasakoti savo gyvenimo istoriją ar savo tėvų, senelių, draugų istorijas, jei turite įdomių senų nuotraukų – jūsų visada laukia „Laiko aidai“.
Skambinkite tel. 63826, rašykite adresu Gedimino g. 34/2, Ukmergė arba el. paštu
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
.