Šeštadienį Žirnajų ežere nuskendo žvejys. Sunku net patikėti, kad įmanoma šitaip rizikuoti: nelaimingojo kūno atvykę ieškoti gelbėtojai, kol pasiekė kapu tapusią eketę, patys po ledu įsmuko net kelis kartus.
Pavojaus signalas priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą nuo Žirnajų pasiekė apie pusę dviejų dienos. Buvo pranešta, kad eketėje skęsta žmogus, o jam padėti neįmanoma, nes ledas lūžinėja. Į įvykio vietą atskubėję medikai ir gelbėtojai pagalbos šauksmo jau nebeišgirdo. Tik už maždaug šimto metrų nuo kranto boluojanti eketė ir šalia jos palikti daiktai bylojo apie visai neseniai čia įvykusią tragediją.
Laikydamiesi už guminės valties gelbėtojai pasiekė eketę. Vėliau pasakojo: pagal jos dydį, išlaužytus kraštus iš karto supratę – skęstantis žmogus bandė kovoti su lemtimi, stengėsi įveikti lytis, tačiau lediniai spąstai buvo stipresni. Nebeįstengęs daugiau išsilaikyti žvejas galiausiai pasidavė.
Ant kranto gelbėtojai rado tai, dėl ko įvyko ši beprasmė tragedija: žvejo dėžę, o joje – tris mažytes žuveles.
Kadangi Ukmergės gelbėtojai neturi nei narų amunicijos, nei specialistų, gebančių nerti po vandeniu, šiems darbams paprastai kviečiama pagalba iš sostinės. Ir šįkart prie Žirnajų buvo iškvieti gelbėtojai iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Vilkėdami naro kostiumus, laikydamiesi už valties kraštų jie pamažu pasiekė žveją prarijusią eketę.
Maždaug pusvalandį truko žmogaus paieška pilkose ežero gelmėse. Kaip tik tuo metu prasidėjusi liūtis ir pavasariu pakvipęs oras dar kartą labai aiškiai priminė: kovo pabaiga – tikrai ne tinkamiausias laikas poledinei žūklei.
Tas šimtas metrų, kuriuos gelbėtojai įveikė pamažu artėdami nuo eketės iki kranto, atrodė tikra mįslė: narai bent kelis kartus iki pažastų buvo įlūžę į žmones vos belaikantį ledą.
Pagal mirusio žmogaus drabužiuose rastus dokumentus nustatyta ir jo tapatybė. Tai 61 metų vilnietis P. U. Kitoje ežero pusėje, plento šalikelėje rastas ir žvejo automobilis.